Senovėje medžio drožėjus vadindavo kryždirbiais, skulptoriais arba poetiškai, pagarbiai – dievadirbiais. Daugumą tautodailės arba liaudies meno palikimo sudaro nežinomų meistrų kūryba. Šis puslapis skirtas meniniko, kryždirbio, ažuolų skulptoriui Juozapui Jakštui ir jo darbams įamžinti.
Apie autorių
Juozapas Jakštas gimė 1940 metais Jukiškės kaime Švenčionių rajone. 1959 m. baigė Vilniaus statybos technikumą, 1962 m. studijavo teisę Vilniaus universitete. Dirbo Švenčionių raj. statybos organizacijose. Nuo 1988 m. Sąjūdžio Švenčionių skyriaus vadovas.Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys.
Kuria tautinį-bažnytinį meną. Jį domina įvairios technikos: drožyba, piešimas, monumentalioji medžio skulptūra, smulkioji metalo kalyba, bareljefai, plokštės, kryžiai, iliustratyviniai skulptūriniai ansambliai, suvenyrai ir kt.
Pirmaisiais kūrybos metais (1973-1978) Juozapas drožė lietuvių liaudies pasakų herojus.
1979-1980 m. jis sukuria savitus paveikslus bareljefus “Lietuva brangi”.
1981-1984 m. monumentaliųjų kryžių, skulptūrų pradžia.
Juozapas Jakštas neslepia, jog jei būtų buvusios kitos gyvenimo sąlygos, jis būtų užsiėmęs klasikine skulptūra, grafika, o gal net ir tapytų freskas.
Kuria tautinį-bažnytinį meną. Jį domina įvairios technikos: drožyba, piešimas, monumentalioji medžio skulptūra, smulkioji metalo kalyba, bareljefai, plokštės, kryžiai, iliustratyviniai skulptūriniai ansambliai, suvenyrai ir kt.
Pirmaisiais kūrybos metais (1973-1978) Juozapas drožė lietuvių liaudies pasakų herojus.
1979-1980 m. jis sukuria savitus paveikslus bareljefus “Lietuva brangi”.
1981-1984 m. monumentaliųjų kryžių, skulptūrų pradžia.
Juozapas Jakštas neslepia, jog jei būtų buvusios kitos gyvenimo sąlygos, jis būtų užsiėmęs klasikine skulptūra, grafika, o gal net ir tapytų freskas.
Kūrybos tematika
Juozapo Jakšto kūrybos temos – krikščionybė ir senasis baltų tikėjimas, tautos istorija, kultūrinės vertybės, ateities vizijos. Didelės įtakos turėjo XIX pab. – XX a. pradžios patriotinė romantinė lietuvių tautos poezija, dailė. Viskas perteikiama simboliais, ornamentais, sutartiniais ženklais ir tuo palaikoma mitologijos, liaudies meno tąsa.
Sovietinės okupacijos metais kai kurie liaudies meistrai buvo pamėgę drožti velnių, raganų, baubų, girtuoklių skulptūras, kaukes. Juozapas Jakštas tokią drožybą laikė nevertinga, netgi žalinga – ne tik kūrėjui, bet ir tautai.
Pirmieji Juozapo Jakšto darbai pasirodė likus dešimtmečiui iki Atgimimo. Tuomet jis buvo niekam nežinomas.
Sovietinės okupacijos metais kai kurie liaudies meistrai buvo pamėgę drožti velnių, raganų, baubų, girtuoklių skulptūras, kaukes. Juozapas Jakštas tokią drožybą laikė nevertinga, netgi žalinga – ne tik kūrėjui, bet ir tautai.
Pirmieji Juozapo Jakšto darbai pasirodė likus dešimtmečiui iki Atgimimo. Tuomet jis buvo niekam nežinomas.
Kur pamatyti
Daug dailiniko darbų yra išlikusių Švenčionių ir Ignalinos rajonuose, Zarasuose, Utenoje, Anykščiuose, Panevėžyje, Šiaulių kryžių kalne, Neringoje, Vilkaviškyje, Prienuose, Kauno, Varėnos raj., Valkininkuose, Šalčininkuose, Trakuose, Lentvaryje, Vilniuje, Molėtuose, Ukmergėje ir kt. Nemažai jų sukaupta ir užsienyje - Gruzijoje, Novosibirske (vokiečių belaisvės altorėlis), USA (Bostono Universitete, Elizabet valstijoje), Maskvoje (Batalinas).